Vaiko aktyvumas prasideda nuo šeimoje formuojamų įpročių

Valandos praleistos prie kompiuterio ekrano, mažas judrumas darželyje, mokykloje ir namuose – toks šiuolaikinis vaikų dienos rėžimas pamažu atneša liūdnų pasekmių. Kaip motyvuoti savo atžalas sportui, skatinti aktyviai gyventi, taip pat kaip tinkamai pasirūpinti ir tikslingai sportuoti, kalbamės su „Danske Bank Vilniaus maratono“ vaikų grupės eksperte, „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja socialinių mokslų daktare Austėja Landsbergiene.

Kada vaikas pasirengęs bėgti vienas?

Siekiant įvertinti vaiko savarankiškumą, pirmiausia vertėtų atsižvelgti į jo amžių. „Nors kiekvienas jų yra be galo individualus, vis dėlto tėvams, auginantiems iki 3 metų atžalą, nereikėtų jos palikti vienos didelėje minioje nepažįstamų žmonių“, – tvirtina A. Landsbergienė. „Tačiau neabejoju, jog atsirastų 4-5 metų amžiaus vaikų, kurie pasakytų, jog nori bėgti patys. Bet net ir tokiu atveju, kai vaikas pats pareiškia norą bėgti vienas, vertėtų atsižvelgti į keletą esminių sudedamųjų ir adekvačiai įvertinti savarankiškumo lygį, jo jautrumą, ypatingai tuomet, kai jis atsiduria dideliame būryje nepažįstamųjų.“

Pasak specialistės, su mama ir tėčiu drąsiai bėgantis vaikas minioje gali elgtis jam nebūdingai ir jaustis itin nejaukiai. Nedidelę distanciją, tokią kaip „Danske Bank Vilniaus maratone“ siūlomame 200 m. „BEACTIVE vaikų bėgime“, savarankiškai gali įveikti daugelis vaikų, kurie, paklausti apie savo amžių, išdidžiai rodo visus plaštakos pirštus. „Vėlgi, vaiką geriausiai pažįsta jo tėvai. Tad sprendimas, leisti jį vieną ar bėgti šalia, turėtų būti pamatuotas“, – tikina A. Landsbergienė, siūlanti atkreipti dėmesį į vaiko savipagalbos gebėjimus: jeigu jis užsinorėtų į tualetą, jeigu jam bėgant pasidarytų baugu, jeigu kirtęs finišo liniją iš karto nepamatys savo mamos ir artimųjų, ar sugebės palaukti ir tinkamai įvertinti situaciją.
„Norėčiau palinkėti ne spontaniško, o sąmoningo sprendimo, įvertinti vaiko gebėjimus ir charakterį, kad bėgimas būtų šventė, o ne streso kupinas patyrimas“, – pataria ekspertė.

„Danske Bank Vilniaus maratono“ archyvo nuotr./Dažnai tėvai iš vaikų tikisi kuo geresnių akademinių rezultatų, padedančių įvertinti vaiko gabumus, tad sportui ugdymo įstaigoje tenka antraeilis vaidmuo.

Kaip įtraukti vaiką į aktyvią veiklą?

Pasak dr. A. Landsbergienės, dažnas tėvelis kelia ir kitą klausimą – kaip paskatinti vaiką aktyviai gyventi, nuolat judėti užuot jiems laiką leidus prie kompiuterio. „Kiek mokslininkai ieškojo stebuklingos formulės, pati stebuklingiausia vis tik yra gerojo pavyzdžio rodymas. Vaikams svarbu matyti sportuojančius tėvus. Kiek mokslininkai ieškojo stebuklingos formulės, pati stebuklingiausia vis tik yra gerojo pavyzdžio rodymas. Vaikams svarbu matyti sportuojančius tėvus.

Jeigu bėgioja tėvai, labai dažnu atveju bėgios ir vaikai, jei mama ir tėtis mėgsta slidinėti – slidinėti nori daugelis jų vaikų, plaukia tėvai – plauks ir vaikai“, – pasakoja ekspertė. Būtent šeimos filosofija, požiūris, tėvų pasirinktas gyvenimo būdas dažnu atveju formuoja vaiko meilę sportui, nuolatinį aktyvumą, pasiryžimą, norą siekti ir veiklos tęstinumą. „Vis tik tėvai yra pirmieji svarbiausi mokytojai, tad natūralu, kad vaikai idealizuoja savo tėvus ir nori būti tokie kaip jie. Kokį gyvenimo būdą pasirinkę tėvai, tampa itin svarbiu rodikliu ir vaikams renkantis savo gyvenimo būdą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai be jokių abejonių nori būti tokie, kokie yra mama ir tėtis“, – šypsosi keturių vaikų mama.

„Danske Bank Vilniaus maratono“ archyvo nuotr./Vaiko aktyvumas prasideda nuo šeimoje formuojamų įpročių

Sportuoti drauge galima pradėti nuo daug teigiamų emocijų suteikiančių sporto renginių, rinktis visai šeimai įveikiamą distanciją. Rugsėjo 11 d. vyksiančiame „Danske Bank Vilniaus maratone“ tam organizuojamas 4,2 km. „Rimi šeimos“ bėgimas.

Kuo naudingos kūno kultūros pamokos mokykloje?

Be šeimos, didelę įtaką vaiko aktyvumui turi ir darželis bei mokykla. Dažnai tėvai iš vaikų tikisi kuo geresnių akademinių rezultatų, padedančių įvertinti vaiko gabumus, tad sportui ugdymo įstaigoje tenka antraeilis vaidmuo. Ne viena valstybė apskritai paaukojo kūno kultūros pamokas, kad būtų pasiekti aukštesni akademiniai balai.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, toks koncentravimasis į akademines disciplinas mokslininkams kelia nerimą. „Aš labai tikiuosi, kad Lietuva tokios klaidos nebepadarys: pasaulyje jau dabar jaučiame pasekmes, švietimo politikos formuotojai yra raginami neatsisakyti kūno kultūros pamokų. Pastebėta, jog nesportuojantys paaugliai dažniau suserga depresija, patiria daugiau įtampos, streso. Jų pasitenkinimas gyvenimu yra žemesnis, jie apskritai nesijaučia tokie laimingi, kokie jaučiasi sportuojantys paaugliai“, – tvirtina edukologijos mokslų daktarė.

U.Alškaitės nuotr./Vaiko aktyvumas prasideda nuo šeimoje formuojamų įpročių

Jaunesnio amžiaus nesportuojantys ar itin mažai judantys vaikai dažniau kenčia nuo viršsvorio, dažniau susiduria su socialinėmis problemomis. Tuo tarpu sportuojantis vaikas renkasi platesnį veiklų spektrą. „Pamažu įvertinamos ir kūno kultūros pamokos, jų svarba. Jei vaikas lanko įvairius būrelius, rekomenduojama, kad bent viena jo užklasinė veikla skatintų fizinį aktyvumą, propaguotų aktyvų gyvenimo būdą. Kai vaikai sportuoja mokykloje, net jų akademiniai rezultatai paprastai yra aukštesni“, – pasakoja ekspertė.

Mokslininkė tvirtai įsitikinusi: „Reikia nuolat skatinti vaikus kasdien būti aktyviems – naudotis viešuoju transportu, daug vaikščioti, lipti laiptais, o ne naudotis liftu. Be to, žmogus geriausiai mokosi darydamas pertraukėles, taip pat, kai jo veikla yra įvairi: stiprėja koncentracija, jam lengviau susikaupti. Ne veltui iki šių dienų išliko posakis „Sveikame kūne, sveika ir siela.“

Kodėl neverta bijoti galimų traumų?

Tėvai kartais vengia sporto, nes bijo galimų vaiko traumų. „Nelaimių gali atsitikti visur. Net ir visiškai nesportuojantis vaikas gali paslysti, nugriūti, susižeisti. Šiandien daugelis tėvų itin aktyviai stengiasi apsaugoti savo vaikus, kartais tikrai per daug. Viena vertus, noras apsaugoti savo vaiką yra natūralus, mes visi norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, laimingi ir nepatirtų gyvenime nusivylimų. Bet traumos – ypač nedidelės, mokančios atsargumo ir atsakingo elgesio ateityje yra gyvenimo dalis“, – sako keturių vaikų mama. – „Žinoma, nereikia vaiko paleisti į degančią ugnį, bet kaip važiuodami dviračiu kalbame apie saugų eismą, atšvaitus, apsaugas, šalmą, taip ir traumų atžvilgiu svarbu vaikui kalbėti apie tai, kaip jam vertėtų saugiai bėgti. Taip darydami atliekame tą svarbiausią funkciją – duodame laisvę augti aplinkoje, kurioje jis patiria visavertį gyvenimą.“

A.Kriaučiūno nuotr./gyd. Giedrius Bernotavičius

Apie vaikų traumas – Vaikų ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Giedrius Bernotavičius:

Šių laikų vaikai juda mažai, tad sportas yra pagrindinis vaistas nuo visų ligų. Jei kalbame apie plokščiapėdystę, sportas formuoja pėdos skliautą, jeigu šnekame apie laikyseną, ją gerina nugaros raumenų stiprinimas. Sportuoti būtina.

Dažniausios aktyviai judančių vaikų traumos kyla dėl pernelyg silpnų raiščių ir nestabilių sąnarių. Tad nuo mažų dienų žengiantiems į profesionalų sportą, patiriantiems didelį fizinį krūvį, sportuojantiems 5-7 kartus per savaitę vaikams, kaip ir suaugusiesiems, be galo svarbus geras fizinis pasirengimas, taip pat daug dėmesio vertėtų kreipti į sveikos mitybos įpročius.

Kalbant apie bėgimą, futbolą, krepšinį, itin svarbi yra tinkama avalynė. Ji turėtų būti minkšta, patogi, kad apsaugotų čiurnos sąnarį. Norėdami išvengti traumų, ruoškite vaiką dideliam fiziniam krūviui iš anksto. Tačiau vis dėlto geriausia sportuoti visą laiką.

„Danske Bank Vilniaus maratone“ įvairaus amžiaus vaikai su šeima gali bėgti 4,2 kilometrų „Rimi šeimų bėgime“ ar rinktis mažesnį 200 m. „#BEACTIVE vaikų bėgimą“ Gedimino prospekte.